Wednesday, September 4, 2013

GF board meeting: Agosto 24

Angayen ti GUMIL Filipinas, ti gunglo dagiti mannurat nga Ilokano iti Filipinas, ti maikadua a regular board meeting ti gunglo (para iti termino 2013-2015) inton Agosto 24 babaen ti panangsangaili ti pamilia ni Estela Bisquera Guerrero, auditor ti GF, iti pagtaenganda iti Tuding, Itogon, Benguet.

Iti daytoy a miting a maidatag iti GF ti tarigagay ti ania man a provincial chapter a mang-host iti sumaruno a kombension a maangay inton Kalgaw 2014.

Igunamgunam ni Arthur P. Urata, Sr., presidente ti GF, ti yaatendar amin nga opisial ken dagiti presidente dagiti GF provincial chapter nangruna dagiti agpanggep a maki-bid para iti nasao a kombension. (Reynaldo E. Andres)


(Naipablaak iti Bannawag, Agosto 19, 2013 a bilang.)

“Balay ti GUMIL” iti Suso Beach, maituloy

Ituloy ti GUMIL Filipinas, ti gunglo dagiti mannurat nga Ilokano iti Filipinas ti pannakabangon ti “Balay ti GUMIL” iti Suso Beach, Sta. Maria, Ilocos Sur.

Daytoy ti napagnunumuan dagiti kameng ti GF Board nga idauluan ni GF President Arthur P. Urata, Sr. iti naangay nga special meeting ti gunglo idi Hunio 23 sadiay Narvacan, Ilocos Sur.

Maibatay iti napagnunumuan, agpaay a library ken agamang kadagiti gapuanan dagiti kameng ti gunglo. Maawaganto daytoy iti “Dr. Godofredo S. Reyes Memorial Hall” babaen ti pammalubos ni Dr. Dedicacion A. Reyes a kaingungot daydi Dr. Reyes.

Narugian a nabangon ti pasdek iti sakup ti 162 a metro kuadrado a lote nga indonar dagiti agassawa a Reyes.

Iti sabali a bangir, angayen ti gunglo ti maikadua a regular board meeting-na ita a tawen inton Agosto 24 babaen ti panangsangaili ni Estela Bisquera Guerrero iti pagtaenganda iti Tuding, Itogon, Benguet.

Iti daytoy a miting a maidatag iti GF ti tarigagay ti ania man a provincial chapter a mang-host iti sumaruno a kombension. (Rey Andres)


(Naipablaak iti Bannawag, Hulio 15, 2013 a bilang.)

Urata, baro a presidente ti GUMIL Filipinas


Nabotosan a baro a presidente ti GUMIL Filipinas (Gunglo Dagiti Mannurat nga Ilokano iti Filipinas ken iti ballasiw-taaw) ni Arthur P. Urata, Sr. iti eleksion ti baro a grupo dagiti opisial ti gunglo bayat ti Maika-45 a Kombension Nasional ken Literary Seminar ti GF a naangay iti Gonzaga, Cagayan idi Abril 19-21, 2013.

Kadua ni A.P. Urata, Sr. a napili da Mario Tejada, bise-presidente; Roy V. Aragon, sekretario-heneral; Eden Cachola-Bulong, treasurer; Estela Bisquera-Guerrero, auditor; Benjamin P. Pacris, business manager; Reynaldo E. Andres, public relations officer; ken dagiti kameng ti hunta direktiba: Sherma E. Benosa, Emy Amadz Bucaneg, Eliseo B. Contillo, Freddie Pa. Masuli, Aileen R. Rambaud, Martin T. Rochina, Ariel S. Tabag, ken Vilmer V. Viloria.

Agpaay met nga ex-officio director ni Judge Vivencio S. Baclig (Ret.), pasado a presidente ti gunglo.

Nagpaay a kameng ti Comelec da Honor Blanco Cabie, chairman; kameng da Dionisio S. Bulong ken Jose A. Bragado.

Iti panagsaritana kalpasan ti pannakaiproklamana, agraman dagiti kakaduana a nangabak, impanamnama ni A.P. Urata ti ad-adda pay a pannakapabileg ti GF, kas mayataday iti tema ti kombension nga “Agkaykaysa, Pumigpigsa.”

Naipasngay ni A.P. Urata, Sr. iti Ballesteros, Cagayan idi Hulio 26, 1953 kada Silvestre Urata ken Felicidad dela Peña (agpada a pimmusayen). Agadi iti buridek iti sangapulo nga agkakabsat a pakairamanan da Antonio, Jose ken Roland (pimmusayen), agpapada a mannurat iti Bannawag. Nagturpos iti Bachelor of Arts in English, Master in Business Administration ken Master in Public Administration. Ti laeng dissertation-na ti kurang ti kinadoktorna iti Public Administration. Inrugina ngem dina naileppas ti kursona nga abogasia. Nagpaay iti nadumaduma nga ahensia ti gobierno. Agdama a hepe ti Department of Agrarian Reform iti probinsia ti Cagayan. Agserserbi pay a Part-time Professor iti Graduate Program iti University of Cagayan Valley (UCV) a pangisusuruanna iti Public Administration, Management, Economics, Cooperative, Public Fiscal Management ken dadduma pay nga asignatura.

Innem ti bungada ken ni sigud nga Elgie Tejada (uppat a babbai ken dua a lallaki) nga agpapadan a nagturpos ken addaan iti trabaho malaksid iti buridekda a mangal-ala ita iti Hospitality and Tourism Management iti University of St. Louis. Adda metten uppat a appokona. Nag-Board of Director iti namitlo a daras ken nag-Bise-Presidente ti GUMIL Filipinas. Agdama pay a Presidente ti GUMIL Cagayan manipud pay idi 2002.


(Naipablaak iti Bannawag, Mayo 6, 2013 a bilang.)